Šiame straipsnyje panagrinėsime optinio ir skaitmeninio priartinimo temą, kad aiškiai suprastumėte jų skirtumus ir galėtumėte nuspręsti, kuris iš jų yra tinkamiausias jūsų poreikiams. Kai fotografuojant ar filmuojant reikia priartinti objektus, yra du pagrindiniai būdai: optinis priartinimas ir skaitmeninis priartinimas. Optinis priartinimas naudoja fotoaparato objektyvą, kad fiziškai padidintų vaizdą, todėl gaunami aukštos kokybės, tikroviškai priartinti vaizdai. Kita vertus, skaitmeninis priartinimas paprasčiausiai padidina esamus vaizdo pikselius, todėl gali sumažėti kokybė ir detalumas. Išnagrinėję abiejų priartinimo būdų privalumus ir apribojimus, galėsite priimti pagrįstą sprendimą, kai reikia įamžinti ypatingas akimirkas.
Supratimas apie optinį priartinimą
Optinio priartinimo pagrindai
Optinis priartinimas - tai fotoaparatų funkcija, leidžianti priartinti objektą nejudant. Ji priklauso nuo fotoaparato objektyvo sistemos, kuri priartina objektą, reguliuodama židinio nuotolį ir keisdama priartinimą. Kai sukate priartinimo žiedą ant fotoaparatas arba paspauskite priartinimo mygtuką fotoaparate "nukreipk ir fotografuok", objektyvo viduje vyksta optinių elementų poslinkis. Šie elementai juda ir keičia šviesos kelią, veiksmingai didindami vaizdą prieš jam patenkant į fotoaparato jutiklį. Skirtingai nei skaitmeninis priartinimas, optinis priartinimas išsaugo vaizdo kokybę, nes jis pagrįstas fiziniais pakeitimais, o ne pikselių manipuliacijos. Tai reiškia, kad galutinis vaizdas išlieka aiškus ir detalus, o tai labai svarbu aukštos kokybės nuotraukoms. Optinis priartinimas matuojamas pagal tai, kiek objektyvas gali padidinti fotografuojamo objekto dydį, paprastai nurodomas daugikliu, pavyzdžiui, 3x, 5x ar daugiau.
Mokslo žinios apie optinį priartinimą
Optinio priartinimo mokslo pagrindas yra optika ir objektyvo konstrukcija. Fotoaparato lęšius sudaro išgaubti ir įgaubti elementai, kurie lenkia šviesos spindulius ir fokusuoja juos į fotoaparato jutiklį. Reguliuojant optinį priartinimą, šie objektyvo elementai juda vienas kito atžvilgiu, todėl keičiasi efektyvusis židinio nuotolis. Ilgesnis židinio nuotolis reiškia siauresnį matymo lauką, todėl objektas padidėja ir atrodo artimesnis. Tai panašu į žiūrėjimą pro teleskopą; objektai atrodo didesni, nes šviesa fokusuojama didesniu atstumu, kol pasiekia jūsų akį.
Vaizdo kokybė naudojant optinį priartinimą labai priklauso nuo objektyvo optinės konstrukcijos. Aukštos kokybės objektyvai su preciziškai suprojektuotu stiklu gali sumažinti tokius iškraipymus kaip chromatinė aberacija ir sferinė aberacija, todėl priartintas vaizdas yra kuo aiškesnis ir ryškesnis. Naudojant fizines šviesos savybes ir sudėtingą objektyvo technologiją, optinis priartinimas leidžia fotografams užfiksuoti detalius vaizdus per atstumą, nenukenčiant vaizdo kokybei.
Optinio priartinimo privalumai ir trūkumai
Optinis priartinimas turi keletą privalumų. Pagrindinis jo privalumas - galimybė padidinti vaizdą neprarandant vaizdo kokybės. Tai labai svarbu fotografams, kuriems reikia užfiksuoti detales iš didelio atstumo, pavyzdžiui, laukinės gamtos ar sporto fotografams. Optinis priartinimas taip pat paprastai užtikrina geresnę nuotraukų raišką ir aiškumą. Be to, kadangi didinimo procesas grindžiamas fiziniu objektyvo judesiu, jis nepriklauso nuo programinės įrangos algoritmų, kurie gali pabloginti vaizdo kokybę.
Tačiau reikia atsižvelgti ir į trūkumus. Didelio optinio priartinimo galimybes turintys fotoaparatai gali būti masyvesni ir sunkesni dėl sudėtingesnių objektyvų sistemų. Dėl to jie gali būti mažiau patogūs atsitiktiniams fotografams arba tiems, kurie nori keliauti lengvai. Be to, objektyvai su dideliu optinio priartinimo koeficientu gali būti brangesni. Be to, visiškai priartinus jų diafragmos diapazonas gali būti siauresnis, o tai gali turėti įtakos jutiklį pasiekiančios šviesos kiekiui ir potencialiai pabloginti vaizdo kokybę esant prastam apšvietimui. Šiuos privalumus ir trūkumus svarbu pasverti atsižvelgiant į savo konkrečius poreikius ir situacijas, kuriose naudosite fotoaparatą.
Skaitmeninio priartinimo išpakavimas
Kas yra skaitmeninis priartinimas?
Skaitmeninis priartinimas - tai metodas, kuriuo imituojamas objekto priartinimo efektas be fizinio objektyvo elementų judėjimo. Skirtingai nei optinis priartinimas, skaitmeninis priartinimas didina vaizdą po to, kai jį užfiksuoja fotoaparato jutiklis. Tai pasiekiama naudojant fotoaparate esančią programinę įrangą, kuri apkarpo vaizdo kraštus, o tada padidina likusią centrinę dalį, kad užpildytų kadrą. Iš esmės skaitmeninis priartinimas padidina vaizdo dalį, todėl vaizdo laukas tampa mažesnis ir sukuriama iliuzija, kad objektas yra arčiau.
Nors skaitmeninis priartinimas gali būti naudingas norint priartinti vaizdą prie objekto fiziškai nejudant, paprastai dėl to pastebimai pablogėja vaizdo kokybė. Didinant vaizdą kiekvienas pikselis yra ištempiamas, todėl vaizdas gali atrodyti pikseliuotas arba neryškus. Tai ypač akivaizdu, kai priartinimas naudojamas maksimaliai arba vaizduose, kuriems reikia didelio detalumo.
Kaip veikia skaitmeninis priartinimas?
Skaitmeninis priartinimas veikia apkarpant vaizdą iki mažesnio dydžio, o tada vėl jį padidinant iki pradinių matmenų. Kai įjungiate skaitmeninį priartinimą, fotoaparatas pasirenka centrinę jutiklio vaizdo dalį ir atmeta išorinius kraštus. Tai panašu į tam tikros nuotraukos dalies didinimą naudojant redagavimo programinę įrangą. Tada gautas apkarpytas vaizdas padidinamas naudojant interpoliavimo algoritmus, kuriais bandoma atkurti trūkstamus pikselius analizuojant ir atkartojant aplinkinių pikselių duomenis.
Kiek galima skaitmeniniu būdu priartinti vaizdą be didelių kokybės nuostolių, priklauso nuo fotoaparato skiriamosios gebos ir jo interpoliavimo programinės įrangos sudėtingumo. Didesnės skiriamosios gebos fotoaparatai turi daugiau pikselių, todėl kokybės praradimas gali būti mažiau pastebimas esant mažesniam priartinimui. Tačiau didėjant skaitmeniniam priartinimui vaizdas dažnai tampa labiau išsklaidytas ir grūdėtas, nes fotoaparatas iš esmės spėja, kaip turėtų atrodyti išplėsti pikseliai. Šis metodas yra greitas ir patogus, tačiau tai yra kompromisas tarp naudojimo paprastumo ir galutinės vaizdo kokybės.
Skaitmeninio priartinimo privalumai ir trūkumai
Pagrindinis skaitmeninio priartinimo privalumas - patogumas. Jis leidžia naudotojams greitai priartinti objektą, nenaudojant didelių objektyvų sistemų. Tai gali būti ypač naudinga tokiuose prietaisuose kaip išmanieji telefonai, kuriuose vietos yra nedaug. Skaitmeninis priartinimas taip pat suteikia lankstumo; užfiksavus vaizdą, galima nuspręsti, kurią vaizdo dalį priartinti atliekant tolesnį apdorojimą.
Tačiau skaitmeninio priartinimo trūkumai yra reikšmingi, kai kalbama apie vaizdo kokybę. Dėl šio proceso gali sumažėti detalumas ir atsirasti triukšmo, ypač esant prastam apšvietimui. Kadangi programinė įranga didina vaizdą, dažnai gaunamas minkštesnis ir ne toks ryškus galutinis produktas. Tai gali būti didelis trūkumas tiems, kuriems reikia aukštos kokybės vaizdų, pavyzdžiui, profesionalioje fotografijoje arba spausdinant didelio formato nuotraukas.
Naudotojai taip pat turėtų žinoti, kad skaitmeninis priartinimas iš tikrųjų nepadeda priartinti veiksmo; jis tiesiog padidina tai, kas jau užfiksuota. Lengvo naudojimo ir prastesnės vaizdo kokybės kompromisas yra svarbus aspektas tiems, kurie, norėdami užfiksuoti svarbias akimirkas, remiasi skaitmeniniu priartinimu.
Optinis priartinimas ir skaitmeninis priartinimas
Teisingas priartinimo tipų nustatymas
Nustatyti, ar fotoaparatas naudoja optinį ar skaitmeninį priartinimą, ar abu šiuos būdus, yra labai svarbu norint suprasti, kaip jis veiks, kai reikės priartinti objektą. Optinis priartinimas bus nurodytas kaip funkcija kartu su priartinimo koeficientu, pvz., 5 kartus, fotoaparato specifikacijose, jei jis gali fiziškai reguliuoti objektyvą, kad priartintų vaizdą. Šią specifikaciją paprastai rasite ant paties fotoaparato, jo dėžutės arba produkto aprašyme, jei perkate internetu.
Kita vertus, skaitmeninis priartinimas dažnai parduodamas su didesniais priartinimo koeficientais, tačiau būtina suprasti, kad šie skaičiai rodo programinės įrangos gebėjimą padidinti vaizdą, o ne objektyvo gebėjimą optiškai padidinti objektą. Kai kuriuose fotoaparatuose siūlomas kombinuotas priartinimo rodiklis, kuris gali būti klaidinantis. Norėdami geriausiai įvertinti fotoaparato priartinimo galimybes, ieškokite optinio priartinimo koeficiento, o skaitmeninio priartinimo skaičius laikykite antraeile, mažiau svarbia funkcija. Suprasdami šiuos skirtumus, galėsite priimti pagrįstus sprendimus dėl fotoaparato vaizdo kokybės galimybių priartinus vaizdą.
Pagrindiniai optinio ir skaitmeninio ryšio skirtumai
Pagrindiniai optinio ir skaitmeninio priartinimo skirtumai - tai požiūris į didinimą ir poveikis vaizdo kokybei. Optinis priartinimas reguliuoja fotoaparato objektyvą, kad fiziškai pakeistų scenos didinimą, išsaugodamas visą vaizdo raišką ir aiškumą. Judant objektyvo elementams, keičiasi matymo kampas, o objektas atrodo arčiau, tačiau kokybė dėl faktinės šviesos nukreipimo į jutiklį nenukenčia.
Skaitmeninis priartinimas, priešingai, sumažina vaizdą ir padidina centrinę jo dalį, todėl sumažėja skiriamoji geba ir gali pablogėti vaizdo kokybė. Jis nekeičia matymo kampo ir nepadidina tikrosios scenos; vietoj to jis padidina skaitmeninį vaizdą, dėl to dažnai atsiranda pikselių ir prarandamos detalės, nes interpoliavimo procesas bando užpildyti spragas.
Optinis priartinimas iš esmės primena priartinimą prie objekto, o skaitmeninis priartinimas labiau primena nuotraukos apkarpymą ir padidinimą kompiuteryje. Suprasti šį skirtumą labai svarbu fotografams, kurie teikia pirmenybę vaizdo kokybei ir nori iš tolo užfiksuoti smulkiausias detales.
Techninių specifikacijų iššifravimas
Lyginant fotoaparatus gali būti nelengva iššifruoti technines specifikacijas, susijusias su priartinimu. Optinio priartinimo specifikacijose paprastai nurodomas židinio nuotolio diapazonas, kurį gali apimti objektyvas, pvz., 24-70 mm, ir atitinkamas optinio priartinimo koeficientas, pvz., 3 kartus. Tai nurodo, kiek fotoaparatas gali optiškai priartinti vaizdą. Kuo didesnis skaičius, tuo toliau galite priartinti objektą nejudėdami ir neprarasdami vaizdo kokybės.
Skaitmeninio priartinimo duomenys specifikacijose kartais pateikiami kartu su optinio priartinimo rodikliais, dažnai su daug didesnėmis vertėmis. Šie skaičiai gali atrodyti įspūdingai, tačiau nepamirškite, kad skaitmeninis priartinimas neatspindi padidėjusių optinių galimybių. Vietoj to jis rodo, kiek fotoaparatas gali padidinti vaizdą skaitmeniniu būdu. Skaitydami specifikacijas sutelkite dėmesį į optinį priartinimą, kad iš tikrųjų pamatytumėte fotoaparato galimybes aiškiai užfiksuoti tolimus objektus. Nekreipkite dėmesio į skaitmeninio priartinimo duomenis arba juos sumenkinkite, kad nepervertintumėte fotoaparato našumo remdamiesi išpūstais skaičiais.
Tinkamo priartinimo pasirinkimas
Apsvarstykite savo fotografijos poreikius
Renkantis fotoaparatą būtina atsižvelgti į savo konkrečius fotografavimo poreikius ir nustatyti, ar jums labiausiai tinka optinis, skaitmeninis ar skaitmeninis priartinimas, ar jų derinys. Jei esate profesionalus fotografas arba entuziastas, siekiantis aukštos kokybės nuotraukų dideliems spaudiniams ar detaliems darbams, pirmenybę teikite optiniam priartinimui. Galimybė užfiksuoti ryškius, detalius vaizdus iš tolo, nenukenčiant vaizdo kokybei, bus labai svarbi.
Atsitiktiniams fotografams arba tiems, kurie fotoaparatus daugiausia naudoja socialinėje žiniasklaidoje, kur vaizdai rodomi mažesnio dydžio, gali pakakti skaitmeninio priartinimo. Jis suteikia patogumo priartinti objektus nesinešiojant papildomų objektyvų. Tačiau norint įamžinti ypatingus įvykius ar akimirkas, kai svarbiausia aiškumas, pavyzdžiui, vestuves ar laukinės gamtos fotografiją, dažnai verta investuoti į geresnę optinio priartinimo kokybę.
Atsižvelkite ir į aplinką, kurioje fotografuosite. Jei dažnai fotografuojate prasto apšvietimo sąlygomis, optinio priartinimo suteikiamas aiškumas gali būti labai svarbus. Atidžiai įvertinkite šiuos veiksnius, kad pasirinktumėte fotoaparatą, atitinkantį jūsų fotografavimo tikslus ir sąlygas.
Fotoaparato apribojimų supratimas
Renkantis fotoaparatui tinkamą priartinimo funkciją, svarbu suprasti kiekvieno tipo apribojimus. Fotoaparatai su optiniu priartinimu paprastai yra didesni ir sunkesni dėl fizinių objektyvo mechanizmų, reikalingų priartinimui. Jei jums prioritetas yra nešiojamumas, pavyzdžiui, keliaujant ar keliaujant pėsčiomis, šie fotoaparatai gali kelti sunkumų.
Kita vertus, nors fotoaparatai su skaitmeniniu priartinimu dažnai yra kompaktiškesni ir patogesni nešiotis, jie turi apribojimų, nes gali būti prastesnės kokybės. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai reikia didelės skiriamosios gebos, pavyzdžiui, profesionaliai fotografuojant portretus ar laukinę gamtą, kai įprasta apkarpyti ir padidinti vaizdą.
Be to, dėl didžiausio optinio priartinimo fotoaparatuose kartais vaizdas gali būti ne toks stabilus, nes padidinamas menkiausias judesys. Dėl to gali prireikti naudoti trikojį arba fotoaparatą su veiksmingomis vaizdo stabilizavimo funkcijomis. Pripažindami šiuos apribojimus, galėsite priimti labiau pagrįstą sprendimą, atsižvelgdami į tai, kokiu fotografavimo būdu dažniausiai užsiimate.
Maksimaliai išnaudokite "Zoom
Norint maksimaliai efektyviai išnaudoti fotoaparato priartinimo funkciją, reikia išmanyti jos galimybes ir protingai jomis naudotis. Jei fotoaparatas turi optinio priartinimo funkciją, naudokite ją norėdami aiškiai užfiksuoti toli esančius objektus. Pasipraktikuokite priartinti vaizdą iki reikiamo lygio, neviršydami optinio diapazono, kad išvengtumėte skaitmeninio priartinimo ir galimo vaizdo kokybės pablogėjimo. Fotoaparatuose, kuriuose yra vaizdo stabilizavimo funkcija, įjunkite šią funkciją, kad neutralizuotumėte fotoaparato drebėjimą ir užtikrintumėte ryškius vaizdus esant dideliam priartinimui.
Tais atvejais, kai skaitmeninis priartinimas yra vienintelė galimybė arba kai reikia šiek tiek didesnio optinio priartinimo, naudokite jį taupiai. Skaitmeninis priartinimas vis dar gali būti veiksmingas, jei naudojamas saikingai ir tam tikrais tikslais, pvz., internetiniams vaizdams, kai mažesnė skiriamoji geba gali būti nepastebima. Visada nepamirškite pradėti nuo didžiausios fotoaparato skiriamosios gebos nustatymo, kad turėtumėte kuo daugiau duomenų, su kuriais galėsite dirbti, o tai gali būti naudinga atliekant vėlesnį apdorojimą, kai reikia apkarpyti vaizdą ar atlikti kitus koregavimus.
Išnaudodami kiekvieno priartinimo tipo privalumus ir suprasdami jų apribojimus, galite pasiekti geriausių rezultatų naudodami fotoaparato priartinimo galimybes.
Didinti mitus ir klaidingus įsitikinimus
Skaitmeninio priartinimo mitų paneigimas
Apie skaitmeninį priartinimą sklando keletas mitų, kurie gali sukelti painiavą ir klaidingą informaciją. Vienas iš dažniausių klaidingų įsitikinimų yra tas, kad skaitmeninis priartinimas yra toks pat geras kaip ir optinis priartinimas. Iš tikrųjų skaitmeninis priartinimas nepadeda priartinti objekto taip, kaip optinis priartinimas; vietoj to jis padidina vaizdą, dažnai kokybės sąskaita. Kitas mitas - kuo didesnis skaitmeninio priartinimo skaičius, tuo geresnis fotoaparatas. Tai nebūtinai yra tiesa, nes didesnis skaitmeninis priartinimas gali reikšti tiesiog didesnį vaizdo kokybės pablogėjimą.
Taip pat dažnai manoma, kad skaitmeninis priartinimas yra nenaudingas, tačiau tai nėra visiškai teisinga. Tiesa, kad skaitmeninis priartinimas yra prastesnis už optinį vaizdo kokybės išlaikymo požiūriu, tačiau jis vis tiek gali būti naudingas tam tikrose situacijose, kai detalių praradimas nėra labai svarbus, pavyzdžiui, vaizdo konferencijose arba protingai naudojant fotografijoje.
Supratimas apie skaitmeninio priartinimo ribas ir tinkamą naudojimą gali padėti fotografams ir videografams maksimaliai išnaudoti savo įrangą ir nepasiduoti šiems dažniausiai pasitaikantiems nesusipratimams.
Optinio priartinimo painiavos išaiškinimas
Optinis priartinimas dažnai suprantamas neteisingai, todėl vartotojams kyla painiava. Dažniausiai klaidingai manoma, kad visi optinio priartinimo fotoaparatai yra vienodi. Iš tikrųjų optinio priartinimo kokybė gali labai skirtis priklausomai nuo objektyvo konstrukcijos, naudojamo stiklo ir bendros fotoaparato surinkimo kokybės. Dar vienas klaidinantis dalykas - įsitikinimas, kad didesnis optinis priartinimas visada užtikrina geresnes nuotraukas. Nors didesnis priartinimo koeficientas gali priartinti jus prie tolimų objektų, jis taip pat gali sukelti tokių problemų, kaip fotoaparato drebėjimas ir sumažėjęs apšvietimas, o tai gali turėti įtakos vaizdo kokybei, jei nėra tinkamai valdomas.
Taip pat manoma, kad optinis priartinimas turi įtakos vaizdo raiškai. Tai netiesa; optinis priartinimas keičia židinio nuotolį, bet neturi įtakos raiškai, kuri išlieka pastovi, nes vaizdo fiziniai matmenys nesikeičia. Pirkėjams labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į priartinimo skaičius ir suprasti optinio priartinimo veikimo niuansus, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, kokį fotoaparatą ar objektyvą įsigyti.
Atskirkite faktus nuo prasimanymų
Norint orientuotis fotoaparato priartinimo pasaulyje, labai svarbu atskirti faktus nuo prasimanymų ir priimti pagrįstus sprendimus. Plačiai paplitęs mitas, kad fotoaparatai, turintys ir optinio, ir skaitmeninio priartinimo galimybes, siūlo geriausią iš abiejų pasaulių be jokių kompromisų. Tačiau, nors tokie fotoaparatai suteikia universalumo, tačiau jungiklis optinis priartinimas prie skaitmeninio nėra sklandus - dažnai tenka ieškoti kompromisų dėl vaizdo kokybės.
Kai kurie mano, kad fotoaparatai su dideliu priartinimo koeficientu iš esmės yra geresni. Tiesą sakant, nors didelis priartinimo koeficientas gali suteikti daugiau lankstumo kadruojant kadrus, jis automatiškai nereiškia geresnės vaizdo kokybės ar našumo. Taip pat klaidinga manyti, kad vien tik priartinimo savybės lemia nuotraukos kokybę. Tokie veiksniai kaip jutiklio dydis, megapikselių skaičius ir vaizdo apdorojimo galimybės atlieka svarbų vaidmenį galutiniame rezultate.
Šių skirtumų supratimas padeda fotografams įžvelgti rinkodaros triukšmą ir sutelkti dėmesį į funkcijas, kurios iš tikrųjų svarbios jų konkretiems poreikiams, užtikrinant, kad jie investuoti jų lūkesčius atitinkančią ir fotografavimo patirtį gerinančią įrangą.
Privalomi žinoti priartinimo patarimai
Optinio priartinimo technikos įvaldymas
Norėdami įvaldyti optinio priartinimo techniką, pirmiausia gerai išmanykite fotoaparato ribas. Žinokite didžiausią optinio priartinimo lygį prieš pradėdami naudoti skaitmeninį priartinimą, kad išvengtumėte vaizdo kokybės pablogėjimo. Fotografuojant dideliu priartinimo lygiu, svarbiausia yra stabilumas; naudokite trikojį arba stabilų paviršių, kad sumažintumėte fotoaparato drebėjimą ir užtikrintumėte ryškius vaizdus. Jei turite fotografuoti iš rankos, įjunkite vaizdo stabilizavimą, jei fotoaparatas jį turi, ir naudokite didesnį užrakto greitį, kad sumažintumėte suliejimą.
Kitas būdas - pirmiausia priartinti vaizdą kojomis. Prieš naudodami fotoaparato priartinimo funkciją, priartinkite objektą kuo arčiau - taip vaizdas bus aiškesnis ir detalesnis. Be to, atkreipkite dėmesį į apšvietimo sąlygas. Esant dideliam priartinimo lygiui, gali pasikeisti fotoaparato diafragma, todėl į vidų patenka mažiau šviesos, todėl gali tekti koreguoti ISO arba užrakto greitį, kad tai kompensuotumėte.
Reguliariai praktikuokite šiuos būdus, kad geriau išmoktumėte efektyviai naudoti optinį priartinimą, ir nepamirškite, kad kantrybė ir tvirta ranka gali gerokai pagerinti priartintų nuotraukų rezultatus.
Geriausia skaitmeninio priartinimo praktika
Naudojant skaitmeninį priartinimą, yra geriausios praktikos, kuri gali padėti pasiekti geresnių rezultatų, nepaisant jo apribojimų. Pirma, supraskite, kad skaitmeninį priartinimą geriausia naudoti taupiai. Skaitmeninį priartinimą naudokite tik tada, kai būtina, ir venkite maksimalaus priartinimo lygio, kad kuo mažiau nukentėtų kokybė. Vietoj to, prieš naudodami skaitmeninį didinimą, stenkitės kuo labiau priartinti objektą.
Jei numatote, kad po apdorojimo reikės priartinti vaizdą, fotografuokite didžiausia fotoaparato leidžiama raiška. Taip turėsite daugiau pikselių, su kuriais galėsite dirbti, o apkarpius vaizdą kokybė gali mažiau sumažėti. Be to, pasirūpinkite geru apšvietimu, nes skaitmeninis priartinimas gali padidinti triukšmą prasto apšvietimo vaizduose.
Galiausiai naudokite fotoaparato peržiūros ekraną, kad atidžiai stebėtumėte vaizdo kokybę skaitmeninio priartinimo metu. Jei vaizdas tampa per daug pikselių ar neryškus, gali būti geriau atsisakyti priartinimo ir nuotrauką apkarpyti vėliau, naudojant programinę įrangą, kuri siūlo pažangesnius vaizdo kokybės išlaikymo algoritmus.
Greiti patarimai, kaip geriau priartinti nuotraukas
Norėdami geriau priartinti nuotraukas, nesvarbu, ar naudojate optinį, ar skaitmeninį priartinimą, pradėkite nuo fotoaparato stabilizavimo. Trikojis arba monopodas gali būti neįkainojama priemonė drebėjimui sumažinti, ypač esant dideliam priartinimui. Jei jo neturite, pritvirtinkite fotoaparatą prie kieto objekto arba naudokite savo kūną kaip stabilizatorių, alkūnes priglaudę prie šonų.
Atkreipkite dėmesį į fotoaparato užrakto greitį. Naudojant optinį priartinimą, priartinant fotoaparatui gali prireikti daugiau šviesos. Norėdami neutralizuoti lėtesnį užrakto greitį ir išvengti neryškių nuotraukų, padidinkite ISO nustatymą arba naudokite didesnę diafragmą, jei ją galima reguliuoti.
Be to, jei įmanoma, naudokite rankinį fokusavimą. Automatinis fokusavimas kartais gali būti sudėtingas, kai priartinimas yra labai didelis, todėl perjungę rankinį fokusavimą galėsite labiau kontroliuoti ir užtikrinti ryškumą ten, kur norite.
Galiausiai būkite kantrūs ir darykite kelis kadrus. Nedideli judesiai gali turėti didelę įtaką, kai priartinate vaizdą, todėl darant kelias nuotraukas padidėja tikimybė gauti aiškų ir ryškų vaizdą.