Vis labiau prisirišant prie išmaniųjų telefonų, didėja susirūpinimas dėl jų saugumo. Tikriausiai klausėte savęs ar net diskutavote su draugu apie tai, ar mūsų telefonai yra jautrūs virusams. Ar jie tikrai juos gauna? O jei taip, kaip jie plinta? Panagrinėkime šiuos klausimus išsamiau.

Ar virusai gali būti perduodami iš telefono į telefoną?

Žinoma, mintis, kad mūsų mobilieji telefonai gaudo ir platina virusus, gali kelti nerimą. Tačiau kaip ir kompiuteriai gali būti užkrėsti, taip ir mobilieji telefonai nėra visiškai nepažeidžiami. Yra keletas galimų mobiliųjų telefonų virusų plitimo būdų, pvz:

  • "Bluetooth" ir NFC: Nors tai nėra labai paplitęs reiškinys, pasitaiko atvejų, kai kenkėjiška programinė įranga gali plisti per "Bluetooth" arba NFC (Near Field Communication), kai du telefonai yra arti vienas kito.
  • Kenkėjiškos programos: Atsisiuntę ir įdiegę programėlę iš nepatikrinto šaltinio, galite į telefoną įtraukti nepageidaujamą programinę įrangą. Ši programinė įranga gali būti perkelta į kitą telefoną, jei, pavyzdžiui, programėle dalijamasi tiesiogiai iš vieno įrenginio į kitą.
  • SMS ir MMS: Nors tai retas atvejis, yra buvę atvejų, kai virusai buvo platinami daugialypės terpės žinutėmis ar net įprastomis tekstinėmis žinutėmis.

Ar mobilieji telefonai gali užsikrėsti virusais?

Tai paprastas klausimas, tačiau atsakymas į jį ne visada paprastas. Taip, mobilieji telefonai gali užsikrėsti virusais, tačiau, palyginti su asmeniniais kompiuteriais, jų paplitimas palyginti nedidelis. Išmanieji telefonai veikia skirtingose sistemose, pavyzdžiui, "iOS", "Android" ir kitose. Nors nė viena sistema nėra 100% patikima, tačiau kai kuriose iš jų įdiegtos patikimos saugumo priemonės, dėl kurių virusams sunku prasiskverbti. Pvz:

  • "iOS": "Apple operacinė sistema yra uždaras. Tai reiškia, kad programas galima atsisiųsti tik iš oficialios "App Store", kuri "Apple" atidžiai stebi, ar nėra kenkėjiškos programinės įrangos. Ši griežta kontrolė sumažina riziką.
  • "Android": Kita vertus, "Android" yra atvira sistema. Vartotojai gali atsisiųsti programas iš įvairių šaltinių, ne tik iš "Google Play" parduotuvės. Dėl tokio lankstumo rizika gali šiek tiek padidėti, tačiau, laikantis tinkamo atsargumo, pavojus išlieka minimalus.

Ar mobilieji telefonai užsikrečia virusais?

Paprastai tariant, rizika visada egzistuoja, tačiau gera žinia ta, kad ji yra minimali. Vis dėlto neverta pamiršti, kad tai, ką telefonuose paprastai vadiname "virusais", dažnai yra kitokio tipo kenkėjiška programinė įranga arba kenkėjiška programinė įranga. Tai, be kita ko, gali būti šnipinėjimo programos, išpirkos reikalaujančios programos arba reklaminės programos. Nors jos gali nesidauginti ir plisti ne taip, kaip tradiciniai kompiuterių virusai, jų poveikis vis tiek gali būti didelis. Jos gali kelti nemažai rūpesčių - nuo grėsmės asmeniniams duomenims iki telefono veikimo sulėtėjimo.

Ar mobilusis telefonas gali užsikrėsti virusu?

Rizika kyla ne tik atsisiunčiant abejotinas programėles ar spustelint įtartinas nuorodas. Pavojų gali kelti net apsilankymas tam tikrose svetainėse arba pasirodančios kenkėjiškos reklamos. Tačiau, kaip ir visuose skaitmeniniuose dalykuose, saugumas dažnai prasideda nuo naudotojo. Informuotumas, atsargumas ir nuolatinis telefono programinės įrangos atnaujinimas padeda išvengti šių klaidų.

Mobiliųjų telefonų ir kompiuterių virusai

Lyginant mobiliųjų telefonų ir stacionariųjų kompiuterių virusus, verta atkreipti dėmesį į kai kuriuos skirtumus. Pirma, šių įrenginių architektūra ir operacinės sistemos labai skiriasi. Kompiuteriai, ypač su "Windows" operacine sistema, istoriškai buvo pagrindiniai kenkėjiškų programų atakų taikiniai. Taip yra dėl skaičiaus - kadangi "Windows" asmeniniai kompiuteriai yra plačiai paplitę, jie tampa patrauklesniu taikiniu įsilaužėliams.

Kita vertus, dėl mobiliųjų platformų fragmentiškumo ir santykinio naujumo (palyginti su asmeniniais kompiuteriais) mobiliųjų telefonų kenkėjiškų programų ekosistema yra kitokia. Tačiau mobiliesiems telefonams tampant vis sudėtingesniems ir vis daugiau asmenų priklausomiems nuo jų atliekant įvairias kasdienes užduotis, didėja galimas atlygis už jų išnaudojimą.

Mobiliųjų grėsmių raida

Bėgant metams, kai mobilieji telefonai iš paprastų prietaisų skambinti ir rašyti žinutes virto miniatiūriniais kompiuteriais kišenėse, pasikeitė ir grėsmių pobūdis. Pateikiame trumpą laiko juostą:

  • 2000-ųjų pradžia: Atsirado pirmųjų mobiliųjų kenkėjiškų programų pavyzdžių, tačiau jie buvo palyginti nekenksmingi ir labiau įrodantys koncepciją nei keliantys realią grėsmę.
  • 2000-ųjų pabaiga - 2010-ųjų pradžia: Populiarėjant išmaniesiems telefonams, didėjo ir galimų grėsmių sudėtingumas. Atsiradus programų parduotuvėms, atsirado naujų galimybių kenkėjiškai programinei įrangai, užmaskuotai kaip teisėtoms programoms.
  • Nuo 2010-ųjų vidurio: Atsiradus mobiliosios bankininkystės ir mokėjimo programėlėms, padaugėjo bandymų pavogti finansinę informaciją. Maždaug tuo pačiu metu išpirkos reikalaujanti programinė įranga mobiliuosiuose įrenginiuose taip pat tapo realybe, nors ir rečiau nei asmeniniuose kompiuteriuose.

Mobiliojo saugumo psichologija

Mūsų suvokimas ir elgsena atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant mobiliojo ryšio saugumą. Pavyzdžiui:

  • Nusivylimas: Daugelis žmonių klaidingai mano, kad mobilieji telefonai iš esmės yra saugesni už kompiuterius. Toks klaidingas saugumo jausmas gali lemti rizikingą elgesį, pavyzdžiui, programėlių atsisiuntimą iš nežinomų šaltinių arba programinės įrangos atnaujinimų ignoravimą.
  • Pasitikėjimas programėlių parduotuvėmis: Nors tiek "Apple" programėlių parduotuvėje, tiek "Google" "Play Store" taikomi saugumo protokolai, nė viena sistema nėra visiškai apsaugota nuo pažeidimų. Kartais per jų patikrinimus praslysta kenkėjiška programėlė, o tai tik dar kartą pabrėžia naudotojų peržiūrų ir budrumo svarbą.

Mobiliųjų įrenginių apsauga

Pirmas žingsnis - suprasti, kad gali kilti rizika, bet kaip apsaugoti savo įrenginį?

  • Reguliarūs atnaujinimai: Visada atnaujinkite telefono programinę įrangą ir programas. Kūrėjai nuolat taiso pažeidžiamumus, todėl būtina nuolat juos atnaujinti.
  • Būkite išmanūs: Atsisiųskite programas tik iš patikimų šaltinių. Patikrinkite apžvalgas ir įvertinimus bei saugokitės programėlių, kurios prašo nereikalingų leidimų.
  • Atsargiai dėl viešojo "Wi-Fi": Viešieji tinklai dažnai yra labai rizikingi. Jei esate prisijungę prie viešojo "Wi-Fi", būkite atsargūs. Neprieikite prie konfidencialios informacijos per tinklas arba apsvarstykite galimybę apsisaugoti virtualus privatus tinklas (VPN).
  • Dviejų veiksnių autentifikavimas (2FA): Kur tik galite, jungiklis dėl 2FA. Tai suteikia papildomą saugumo lygį, nes reikalaujama ne tik slaptažodžio, bet ir antros informacijos, kurią žinote arba prie kurios turite prieigą tik jūs.

Mobiliojo saugumo ateitis

Kibernetiniai nusikaltėliai ir saugumo ekspertai žaidžia nesibaigiantį katės ir pelės žaidimą. Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir norinčiųjų jomis pasinaudoti metodai. Kibernetinio saugumo srityje vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis (ML). Šios priemonės gali numatyti ir neutralizuoti naujas grėsmes, kol jos dar netapo plačiai paplitusiomis problemomis.

Tačiau taip pat gali atsirasti "išmaniosios kenkėjiškos programos", kai kenkėjiška programinė įranga galėtų mokytis ir prisitaikyti prie saugumo priemonių realiuoju laiku. Kadangi riba tarp mūsų skaitmeninio ir fizinio gyvenimo vis labiau nyksta, negalima pervertinti patikimo mobiliojo ryšio saugumo svarbos.

Požymiai, kad jūsų mobilusis telefonas gali būti užkrėstas

Kadangi mobilieji telefonai gali būti pažeidžiami virusų ir kitos kenkėjiškos programinės įrangos, labai svarbu žinoti užkrėsto įrenginio simptomus. Štai keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

  • Netikėti iššokantys langai: Dažnai pasirodantys iššokantys skelbimai gali reikšti reklamines programas. Šie skelbimai gali būti nemalonūs ir sulėtinti įrenginio veikimą.
  • Nepažįstamos programos: Jei pastebėjote programas, kurių neatsimenate, kad atsisiuntėte, tai gali būti kenkėjiškos programinės įrangos užkrėtimo požymis.
  • Akumuliatorius nusausinti: Nors akumuliatoriaus veikimo trukmei įtakos gali turėti daug veiksnių, staigus ir netikėtas akumuliatoriaus išsikrovimas gali būti susijęs su fone veikiančia kenkėjiška programine įranga.
  • Perkaitimas: Nors reguliariai naudojant telefonus jie gali įkaisti, perkaitimas be aiškios priežasties gali kelti susirūpinimą.
  • Didesnis duomenų naudojimas: Kenkėjiška programinė įranga gali naudoti duomenis fone ir sukelti netikėtus duomenų suvartojimo šuolius.
  • Vangus veikimas: Pastebimas telefono greičio ir našumo sumažėjimas, nesusijęs su senėjimu ar įprastu nusidėvėjimu, gali reikšti kenkėjišką programinę įrangą.

Virusų grėsmė mobiliuosiuose telefonuose, nors ir egzistuoja, laimei, yra mažesnė, nei galite baimintis. Tačiau vis labiau pasikliaujant šiais prietaisais, labai svarbu būti sąmoningiems ir atsargiems, kad jūsų skaitmeninis palydovas išliktų saugus ir veiksmingas.