{"id":897,"date":"2023-09-12T13:08:00","date_gmt":"2023-09-12T12:08:00","guid":{"rendered":"https:\/\/mobile.lebara.com\/gb\/en\/blog\/?p=897"},"modified":"2023-09-27T13:22:39","modified_gmt":"2023-09-27T12:22:39","slug":"do-mobile-phones-get-viruses","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/","title":{"rendered":"Ar mobilieji telefonai u\u017esikre\u010dia virusais?"},"content":{"rendered":"<p>Vis labiau prisiri\u0161ant prie i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173, did\u0117ja susir\u016bpinimas d\u0117l j\u0173 saugumo. Tikriausiai klaus\u0117te sav\u0119s ar net diskutavote su draugu apie tai, ar m\u016bs\u0173 telefonai yra jautr\u016bs virusams. Ar jie tikrai juos gauna? O jei taip, kaip jie plinta? Panagrin\u0117kime \u0161iuos klausimus i\u0161samiau.<\/p>\n\n\n\n<div id=\"ez-toc-container\" class=\"ez-toc-v2_0_83 counter-hierarchy ez-toc-counter ez-toc-grey ez-toc-container-direction\">\n<div class=\"ez-toc-title-container\">\n<p class=\"ez-toc-title\" style=\"cursor:inherit\">Turinys<\/p>\n<span class=\"ez-toc-title-toggle\"><a href=\"#\" class=\"ez-toc-pull-right ez-toc-btn ez-toc-btn-xs ez-toc-btn-default ez-toc-toggle\" aria-label=\"Perjungti turinio lentel\u0119\"><span class=\"ez-toc-js-icon-con\"><span class=\"\"><span class=\"eztoc-hide\" style=\"display:none;\">Perjungti<\/span><span class=\"ez-toc-icon-toggle-span\"><svg style=\"fill: #999;color:#999\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" class=\"list-377408\" width=\"20px\" height=\"20px\" viewbox=\"0 0 24 24\" fill=\"none\"><path d=\"M6 6H4v2h2V6zm14 0H8v2h12V6zM4 11h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2zM4 16h2v2H4v-2zm16 0H8v2h12v-2z\" fill=\"currentColor\"><\/path><\/svg><svg style=\"fill: #999;color:#999\" class=\"arrow-unsorted-368013\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/2000\/svg\" width=\"10px\" height=\"10px\" viewbox=\"0 0 24 24\" version=\"1.2\" baseprofile=\"tiny\"><path d=\"M18.2 9.3l-6.2-6.3-6.2 6.3c-.2.2-.3.4-.3.7s.1.5.3.7c.2.2.4.3.7.3h11c.3 0 .5-.1.7-.3.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7zM5.8 14.7l6.2 6.3 6.2-6.3c.2-.2.3-.5.3-.7s-.1-.5-.3-.7c-.2-.2-.4-.3-.7-.3h-11c-.3 0-.5.1-.7.3-.2.2-.3.5-.3.7s.1.5.3.7z\"\/><\/svg><\/span><\/span><\/span><\/a><\/span><\/div>\n<nav><ul class='ez-toc-list ez-toc-list-level-1' ><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-1\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Can_Viruses_Transfer_from_Phone_to_Phone\" >Ar virusai gali b\u016bti perduodami i\u0161 telefono \u012f telefon\u0105?<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-2\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Can_Mobile_Phones_Get_Viruses\" >Ar mobilieji telefonai gali u\u017esikr\u0117sti virusais?<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-3\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Do_Cell_Phones_Get_Viruses\" >Ar mobilieji telefonai u\u017esikre\u010dia virusais?<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-4\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Can_a_Cell_Phone_Get_a_Virus\" >Ar mobilusis telefonas gali u\u017esikr\u0117sti virusu?<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-5\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Mobile_Phone_Viruses_vs_Computer_Viruses\" >Mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 ir kompiuteri\u0173 virusai<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-6\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#The_Evolution_of_Mobile_Threats\" >Mobili\u0173j\u0173 gr\u0117smi\u0173 raida<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-7\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#The_Psychology_Behind_Mobile_Security\" >Mobiliojo saugumo psichologija<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-8\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Protecting_Your_Mobile_Devices\" >Mobili\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 apsauga<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-9\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#The_Future_of_Mobile_Security\" >Mobiliojo saugumo ateitis<\/a><\/li><li class='ez-toc-page-1 ez-toc-heading-level-2'><a class=\"ez-toc-link ez-toc-heading-10\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/#Signs_Your_Mobile_Might_be_Infected\" >Po\u017eymiai, kad j\u016bs\u0173 mobilusis telefonas gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stas<\/a><\/li><\/ul><\/nav><\/div>\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Can_Viruses_Transfer_from_Phone_to_Phone\"><\/span>Ar virusai gali b\u016bti perduodami i\u0161 telefono \u012f telefon\u0105?<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>\u017dinoma, mintis, kad m\u016bs\u0173 mobilieji telefonai gaudo ir platina virusus, gali kelti nerim\u0105. Ta\u010diau kaip ir kompiuteriai gali b\u016bti u\u017ekr\u0117sti, taip ir mobilieji telefonai n\u0117ra visi\u0161kai nepa\u017eeid\u017eiami. Yra keletas galim\u0173 mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 virus\u0173 plitimo b\u016bd\u0173, pvz:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong><a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/demystifying-bluetooth-technology-a-beginners-guide-to-wireless-connectivity\/\">\"Bluetooth\"<\/a> ir <a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/unlocking-the-potential-of-nfc-technology-a-guide-for-businesses\/\">NFC<\/a>:<\/strong> Nors tai n\u0117ra labai paplit\u0119s rei\u0161kinys, pasitaiko atvej\u0173, kai kenk\u0117ji\u0161ka programin\u0117 \u012franga gali plisti per \"Bluetooth\" arba NFC (Near Field Communication), kai du telefonai yra arti vienas kito.<\/li><li><strong>Kenk\u0117ji\u0161kos programos:<\/strong> Atsisiunt\u0119 ir \u012fdieg\u0119 program\u0117l\u0119 i\u0161 nepatikrinto \u0161altinio, galite \u012f telefon\u0105 \u012ftraukti nepageidaujam\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105. \u0160i programin\u0117 \u012franga gali b\u016bti perkelta \u012f kit\u0105 telefon\u0105, jei, pavyzd\u017eiui, program\u0117le dalijamasi tiesiogiai i\u0161 vieno \u012frenginio \u012f kit\u0105.<\/li><li><strong>SMS ir MMS:<\/strong> Nors tai retas atvejis, yra buv\u0119 atvej\u0173, kai virusai buvo platinami daugialyp\u0117s terp\u0117s \u017einut\u0117mis ar net \u012fprastomis tekstin\u0117mis \u017einut\u0117mis.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Can_Mobile_Phones_Get_Viruses\"><\/span>Ar mobilieji telefonai gali u\u017esikr\u0117sti virusais?<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Tai paprastas klausimas, ta\u010diau atsakymas \u012f j\u012f ne visada paprastas. Taip, mobilieji telefonai gali u\u017esikr\u0117sti virusais, ta\u010diau, palyginti su asmeniniais kompiuteriais, j\u0173 paplitimas palyginti nedidelis. I\u0161manieji telefonai veikia skirtingose sistemose, pavyzd\u017eiui, \"iOS\", \"Android\" ir kitose. Nors n\u0117 viena sistema n\u0117ra 100% patikima, ta\u010diau kai kuriose i\u0161 j\u0173 \u012fdiegtos patikimos saugumo priemon\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 virusams sunku prasiskverbti. Pvz:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong>\"iOS\"<\/strong>: \"Apple <a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/why-keeping-your-smartphones-operating-system-up-to-date-is-essential\/\">operacin\u0117 sistema<\/a> yra u\u017edaras. Tai rei\u0161kia, kad programas galima atsisi\u0173sti tik i\u0161 oficialios \"App Store\", kuri <a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/a-guide-to-the-top-iphones-for-business-and-pleasure\/\">\"Apple\"<\/a> atid\u017eiai stebi, ar n\u0117ra kenk\u0117ji\u0161kos programin\u0117s \u012frangos. \u0160i grie\u017eta kontrol\u0117 suma\u017eina rizik\u0105.<\/li><li><strong>\"Android\"<\/strong>: Kita vertus, \"Android\" yra atvira sistema. Vartotojai gali atsisi\u0173sti programas i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173, ne tik i\u0161 \"Google Play\" parduotuv\u0117s. D\u0117l tokio lankstumo rizika gali \u0161iek tiek padid\u0117ti, ta\u010diau, laikantis tinkamo atsargumo, pavojus i\u0161lieka minimalus.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Do_Cell_Phones_Get_Viruses\"><\/span>Ar mobilieji telefonai u\u017esikre\u010dia virusais?<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Paprastai tariant, rizika visada egzistuoja, ta\u010diau gera \u017einia ta, kad ji yra minimali. Vis d\u0117lto neverta pamir\u0161ti, kad tai, k\u0105 telefonuose paprastai vadiname \"virusais\", da\u017enai yra kitokio tipo kenk\u0117ji\u0161ka programin\u0117 \u012franga arba kenk\u0117ji\u0161ka programin\u0117 \u012franga. Tai, be kita ko, gali b\u016bti \u0161nipin\u0117jimo programos, i\u0161pirkos reikalaujan\u010dios programos arba reklamin\u0117s programos. Nors jos gali nesidauginti ir plisti ne taip, kaip tradiciniai kompiuteri\u0173 virusai, j\u0173 poveikis vis tiek gali b\u016bti didelis. Jos gali kelti nema\u017eai r\u016bpes\u010di\u0173 - nuo gr\u0117sm\u0117s asmeniniams duomenims iki telefono veikimo sul\u0117t\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Can_a_Cell_Phone_Get_a_Virus\"><\/span>Ar mobilusis telefonas gali u\u017esikr\u0117sti virusu?<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Rizika kyla ne tik atsisiun\u010diant abejotinas program\u0117les ar spustelint \u012ftartinas nuorodas. Pavoj\u0173 gali kelti net apsilankymas tam tikrose svetain\u0117se arba pasirodan\u010dios kenk\u0117ji\u0161kos reklamos. Ta\u010diau, kaip ir visuose skaitmeniniuose dalykuose, saugumas da\u017enai prasideda nuo naudotojo. Informuotumas, atsargumas ir nuolatinis telefono programin\u0117s \u012frangos atnaujinimas padeda i\u0161vengti \u0161i\u0173 klaid\u0173.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Mobile_Phone_Viruses_vs_Computer_Viruses\"><\/span>Mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 ir kompiuteri\u0173 virusai<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Lyginant mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 ir stacionari\u0173j\u0173 kompiuteri\u0173 virusus, verta atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f kai kuriuos skirtumus. Pirma, \u0161i\u0173 \u012frengini\u0173 architekt\u016bra ir operacin\u0117s sistemos labai skiriasi. Kompiuteriai, ypa\u010d su \"Windows\" operacine sistema, istori\u0161kai buvo pagrindiniai kenk\u0117ji\u0161k\u0173 program\u0173 atak\u0173 taikiniai. Taip yra d\u0117l skai\u010diaus - kadangi \"Windows\" asmeniniai kompiuteriai yra pla\u010diai paplit\u0119, jie tampa patrauklesniu taikiniu \u012fsilau\u017e\u0117liams.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita vertus, d\u0117l mobili\u0173j\u0173 platform\u0173 fragmenti\u0161kumo ir santykinio naujumo (palyginti su asmeniniais kompiuteriais) mobili\u0173j\u0173 telefon\u0173 kenk\u0117ji\u0161k\u0173 program\u0173 ekosistema yra kitokia. Ta\u010diau mobiliesiems telefonams tampant vis sud\u0117tingesniems ir vis daugiau asmen\u0173 priklausomiems nuo j\u0173 atliekant \u012fvairias kasdienes u\u017eduotis, did\u0117ja galimas atlygis u\u017e j\u0173 i\u0161naudojim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"The_Evolution_of_Mobile_Threats\"><\/span>Mobili\u0173j\u0173 gr\u0117smi\u0173 raida<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>B\u0117gant metams, kai mobilieji telefonai i\u0161 paprast\u0173 prietais\u0173 skambinti ir ra\u0161yti \u017einutes virto miniati\u016briniais kompiuteriais ki\u0161en\u0117se, pasikeit\u0117 ir gr\u0117smi\u0173 pob\u016bdis. Pateikiame trump\u0105 laiko juost\u0105:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong>2000-\u0173j\u0173 prad\u017eia:<\/strong> Atsirado pirm\u0173j\u0173 mobili\u0173j\u0173 kenk\u0117ji\u0161k\u0173 program\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, ta\u010diau jie buvo palyginti nekenksmingi ir labiau \u012frodantys koncepcij\u0105 nei keliantys reali\u0105 gr\u0117sm\u0119.<\/li><li><strong>2000-\u0173j\u0173 pabaiga - 2010-\u0173j\u0173 prad\u017eia:<\/strong> Populiar\u0117jant i\u0161maniesiems telefonams, did\u0117jo ir galim\u0173 gr\u0117smi\u0173 sud\u0117tingumas. Atsiradus program\u0173 parduotuv\u0117ms, atsirado nauj\u0173 galimybi\u0173 kenk\u0117ji\u0161kai programinei \u012frangai, u\u017emaskuotai kaip teis\u0117toms programoms.<\/li><li><strong>Nuo 2010-\u0173j\u0173 vidurio:<\/strong> Atsiradus mobiliosios bankininkyst\u0117s ir mok\u0117jimo program\u0117l\u0117ms, padaug\u0117jo bandym\u0173 pavogti finansin\u0119 informacij\u0105. Ma\u017edaug tuo pa\u010diu metu i\u0161pirkos reikalaujanti programin\u0117 \u012franga mobiliuosiuose \u012frenginiuose taip pat tapo realybe, nors ir re\u010diau nei asmeniniuose kompiuteriuose.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"The_Psychology_Behind_Mobile_Security\"><\/span>Mobiliojo saugumo psichologija<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>M\u016bs\u0173 suvokimas ir elgsena atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f u\u017etikrinant mobiliojo ry\u0161io saugum\u0105. Pavyzd\u017eiui:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong>Nusivylimas<\/strong>: Daugelis \u017emoni\u0173 klaidingai mano, kad mobilieji telefonai i\u0161 esm\u0117s yra saugesni u\u017e kompiuterius. Toks klaidingas saugumo jausmas gali lemti riziking\u0105 elges\u012f, pavyzd\u017eiui, program\u0117li\u0173 atsisiuntim\u0105 i\u0161 ne\u017einom\u0173 \u0161altini\u0173 arba programin\u0117s \u012frangos atnaujinim\u0173 ignoravim\u0105.<\/li><li><strong>Pasitik\u0117jimas program\u0117li\u0173 parduotuv\u0117mis:<\/strong> Nors tiek \"Apple\" program\u0117li\u0173 parduotuv\u0117je, tiek \"Google\" \"Play Store\" taikomi saugumo protokolai, n\u0117 viena sistema n\u0117ra visi\u0161kai apsaugota nuo pa\u017eeidim\u0173. Kartais per j\u0173 patikrinimus praslysta kenk\u0117ji\u0161ka program\u0117l\u0117, o tai tik dar kart\u0105 pabr\u0117\u017eia naudotoj\u0173 per\u017ei\u016br\u0173 ir budrumo svarb\u0105.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Protecting_Your_Mobile_Devices\"><\/span>Mobili\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 apsauga<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Pirmas \u017eingsnis - suprasti, kad gali kilti rizika, bet kaip apsaugoti savo \u012frengin\u012f?<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong>Reguliar\u016bs atnaujinimai:<\/strong> Visada atnaujinkite telefono programin\u0119 \u012frang\u0105 ir programas. K\u016br\u0117jai nuolat taiso pa\u017eeid\u017eiamumus, tod\u0117l b\u016btina nuolat juos atnaujinti.<\/li><li><strong>B\u016bkite i\u0161man\u016bs:<\/strong> Atsisi\u0173skite programas tik i\u0161 patikim\u0173 \u0161altini\u0173. Patikrinkite ap\u017evalgas ir \u012fvertinimus bei saugokit\u0117s program\u0117li\u0173, kurios pra\u0161o nereikaling\u0173 leidim\u0173.<\/li><li><strong>Atsargiai d\u0117l vie\u0161ojo \"Wi-Fi\":<\/strong> Vie\u0161ieji tinklai da\u017enai yra labai rizikingi. Jei esate prisijung\u0119 prie vie\u0161ojo \"Wi-Fi\", b\u016bkite atsarg\u016bs. Neprieikite prie konfidencialios informacijos per <a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/how-to-find-out-what-network-youre-on\/\">tinklas<\/a> arba apsvarstykite galimyb\u0119 apsisaugoti <a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/what-are-vpns-and-how-do-they-work\/\">virtualus privatus tinklas<\/a> (VPN).<\/li><li><strong>Dviej\u0173 veiksni\u0173 autentifikavimas (2FA):<\/strong> Kur tik galite, <a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/6-reasons-to-switch-to-lebara-in-2023\/\">jungiklis<\/a> d\u0117l 2FA. Tai suteikia papildom\u0105 saugumo lyg\u012f, nes reikalaujama ne tik slapta\u017eod\u017eio, bet ir antros informacijos, kuri\u0105 \u017einote arba prie kurios turite prieig\u0105 tik j\u016bs.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"The_Future_of_Mobile_Security\"><\/span>Mobiliojo saugumo ateitis<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Kibernetiniai nusikalt\u0117liai ir saugumo ekspertai \u017eaid\u017eia nesibaigiant\u012f kat\u0117s ir pel\u0117s \u017eaidim\u0105. Tobul\u0117jant technologijoms, tobul\u0117ja ir norin\u010di\u0173j\u0173 jomis pasinaudoti metodai. Kibernetinio saugumo srityje vis da\u017eniau naudojamas dirbtinis intelektas (DI) ir ma\u0161ininis mokymasis (ML). \u0160ios priemon\u0117s gali numatyti ir neutralizuoti naujas gr\u0117smes, kol jos dar netapo pla\u010diai paplitusiomis problemomis.<\/p>\n\n\n\n<p>Ta\u010diau taip pat gali atsirasti \"i\u0161maniosios kenk\u0117ji\u0161kos programos\", kai kenk\u0117ji\u0161ka programin\u0117 \u012franga gal\u0117t\u0173 mokytis ir prisitaikyti prie saugumo priemoni\u0173 realiuoju laiku. Kadangi riba tarp m\u016bs\u0173 skaitmeninio ir fizinio gyvenimo vis labiau nyksta, negalima pervertinti patikimo mobiliojo ry\u0161io saugumo svarbos.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><span class=\"ez-toc-section\" id=\"Signs_Your_Mobile_Might_be_Infected\"><\/span>Po\u017eymiai, kad j\u016bs\u0173 mobilusis telefonas gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stas<span class=\"ez-toc-section-end\"><\/span><\/h2>\n\n\n\n<p>Kadangi mobilieji telefonai gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiami virus\u0173 ir kitos kenk\u0117ji\u0161kos programin\u0117s \u012frangos, labai svarbu \u017einoti u\u017ekr\u0117sto \u012frenginio simptomus. \u0160tai keletas po\u017eymi\u0173, \u012f kuriuos reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li><strong>Netik\u0117ti i\u0161\u0161okantys langai:<\/strong> Da\u017enai pasirodantys i\u0161\u0161okantys skelbimai gali reik\u0161ti reklamines programas. \u0160ie skelbimai gali b\u016bti nemalon\u016bs ir sul\u0117tinti \u012frenginio veikim\u0105.<\/li><li><strong>Nepa\u017e\u012fstamos programos:<\/strong> Jei pasteb\u0117jote programas, kuri\u0173 neatsimenate, kad atsisiunt\u0117te, tai gali b\u016bti kenk\u0117ji\u0161kos programin\u0117s \u012frangos u\u017ekr\u0117timo po\u017eymis.<\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/10-ways-to-make-a-phone-battery-last-longer\/\">Akumuliatorius<\/a> nusausinti:<\/strong> Nors akumuliatoriaus veikimo trukmei \u012ftakos gali tur\u0117ti daug veiksni\u0173, staigus ir netik\u0117tas akumuliatoriaus i\u0161sikrovimas gali b\u016bti susij\u0119s su fone veikian\u010dia kenk\u0117ji\u0161ka programine \u012franga.<\/li><li><strong>Perkaitimas:<\/strong> Nors reguliariai naudojant telefonus jie gali \u012fkaisti, perkaitimas be ai\u0161kios prie\u017easties gali kelti susir\u016bpinim\u0105.<\/li><li><strong>Didesnis duomen\u0173 naudojimas:<\/strong> Kenk\u0117ji\u0161ka programin\u0117 \u012franga gali naudoti duomenis fone ir sukelti netik\u0117tus duomen\u0173 suvartojimo \u0161uolius.<\/li><li><strong>Vangus veikimas:<\/strong> Pastebimas telefono grei\u010dio ir na\u0161umo suma\u017e\u0117jimas, nesusij\u0119s su sen\u0117jimu ar \u012fprastu nusid\u0117v\u0117jimu, gali reik\u0161ti kenk\u0117ji\u0161k\u0105 programin\u0119 \u012frang\u0105.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Virus\u0173 gr\u0117sm\u0117 mobiliuosiuose telefonuose, nors ir egzistuoja, laimei, yra ma\u017eesn\u0117, nei galite baimintis. Ta\u010diau vis labiau pasikliaujant \u0161iais prietaisais, labai svarbu b\u016bti s\u0105moningiems ir atsargiems, kad j\u016bs\u0173 skaitmeninis palydovas i\u0161likt\u0173 saugus ir veiksmingas.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vis labiau prisiri\u0161ant prie i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173, did\u0117ja susir\u016bpinimas d\u0117l j\u0173 saugumo. Tikriausiai klaus\u0117te sav\u0119s ar net diskutavote su draugu apie tai, ar m\u016bs\u0173 telefonai yra jautr\u016bs virusams. Ar jie tikrai juos gauna? O jei taip, kaip jie plinta? Panagrin\u0117kime \u0161iuos klausimus i\u0161samiau. Ar gali virusai...<\/p>\n<div><a class=\"read-more button-link\" href=\"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/do-mobile-phones-get-viruses\/\">Skaityti daugiau<\/a><\/div>","protected":false},"author":5,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"fifu_image_url":"","fifu_image_alt":"","footnotes":""},"categories":[22],"tags":[],"class_list":["post-897","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-phones","clearfix",false],"amp_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/897","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/5"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=897"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/897\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":950,"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/897\/revisions\/950"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=897"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=897"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/blog.lebara.co.uk\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=897"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}