Tobulėjant mobiliojo ryšio pasauliui, nenuostabu, kad daugelis klausia apie poveikį 5G ir kaip jis lyginamas su savo pirmtaku, 4G. Didėjant mūsų priklausomybei nuo mobiliųjų įrenginių, didėja ir greitesnio bei patikimesnio interneto ryšio poreikis. Taigi, kaip 5G prilygsta 4G ryšiui?
5G ir 4G: Pagrindai
Varžybos tarp 5G ir 4G yra ne tik kartų kaita, bet ir šuolis mūsų naudojimosi mobiliosiomis technologijomis ir jų supratimo srityje. Tačiau norint iš tiesų suprasti, kuo jos skiriasi, svarbu pažvelgti plačiau. Štai keletas esminių šių dviejų ryšio galiūnų skirtumų:
Dažnių spektras ir dažnių juostos plotis
5G naudoja aukštesnio dažnio spektrą, palyginti su 4G. 4G veikia žemesniuose nei 6 GHz dažniuose, o 5G gali veikti dažniuose nuo žemesnių nei 1 GHz iki 100 GHz. Dėl šio gerokai padidėjusio dažnio 5G gali perduoti daugiau duomenų, o tai reiškia didesnį greitį.
Be to, "5G" naudoja technologiją, vadinamą "masyvia MIMO" (Multiple Input Multiple Output). Tai reiškia, kad antenos vienu metu gali aptarnauti daugiau naudotojų. Jei 4G gali naudoti iki 16 antenų, tai 5G gali turėti 100 ar daugiau antenų ir taip smarkiai padidinti savo pajėgumą ir aprėptį.
Tinklo architektūra
5G diegiama lankstesnė, keičiamo dydžio ir universalesnė architektūra. 4G tinklai daugiausia remiasi dideliais, didelės galios korinio ryšio bokštais, o 5G gali veikti mažesnėje, mažiau trukdančioje infrastruktūroje. Dėl to jį lengviau diegti tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, kur vietos trūksta.
Tinklo pjaustymas dalimis
Viena iš išskirtinių 5G funkcijų yra "tinklo skaidymas". Tai leidžia operatoriams sukurti kelis virtualius tinklus viename fiziniame 5G tinklas. Segmentavimas gali būti pritaikytas konkrečioms programoms ar naudotojų grupėms, todėl galima gauti individualiai pritaikytą patirtį. Pavyzdžiui, dalis gali būti skirta IoT (daiktų interneto) įrenginių, užtikrinant stabilų ryšį išmaniesiems įrenginiams ir nedarant poveikio žmonėms.
Jungčių tankis
Mūsų šiuolaikinis pasaulis persmelktas prietaisų - nuo išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių iki išmaniųjų šaldytuvų ir gatvės žibintų. 5G gali vienu metu sujungti daug daugiau įrenginių. Nors 5G gali palaikyti apie 4000 įrenginių viename kvadratiniame kilometre, 5G gali palaikyti iki milijono įrenginių. Dėl tokio didelio ryšio tankio ji idealiai tinka sparčiai augančiai daiktų interneto rinkai.
Energijos vartojimo efektyvumas ir vėlavimas
5G tinklai yra sukurti taip, kad efektyviau naudotų energiją, sumažintų prietaisų apkrovą ir galimai pailgintų akumuliatorius gyvenimas. Šis efektyvumas bus ypač naudingas, nes mūsų priklausomybė nuo prijungtų prietaisų didėja.
Be to, 5G ryšys užtikrina gerokai mažesnį vėlavimą. Šis mažas vėlavimas labai svarbus realaus laiko programoms, pvz. papildyta realybė, virtualioji realybė, telemedicina ir kt.
Mobiliojo ryšio 5G greitis: koks jis iš tikrųjų yra greitas?
Didesnės spartos pažadas yra bene labiausiai viliojanti 5G funkcija. Tačiau kiek ji iš tikrųjų greita realiomis sąlygomis? Ir ką šie skaičiai reiškia mūsų kasdienei skaitmeninei sąveikai?
Lyginamoji analizė su ankstesnėmis kartomis
Kad suprastumėte įspūdingą 5G greitį, pagalvokite apie tai: 1G suteikė galimybę naudotis analoginiu balso ryšiu, 2G - skaitmeniniu balso ryšiu, 3G - mobiliuoju internetu, o 4G - LTE transliacijomis ir naršymu mobiliajame telefone. Kiekviena karta išplėtė galimybes, kurias galime pasiekti naudodami savo prietaisus. Naudojant 4G LTE, vidutinė sparta yra apie 20-40 Mpbs. Su 5G šis rodiklis gerokai padidėjo.
Didžiausi greičiai ir kasdienis našumas
Optimaliomis sąlygomis 5G gali pasiekti iki 10 Gb/s greitį. Tai, žinoma, yra teorinė galimybė. Realiomis sąlygomis, toliau plėtojant infrastruktūrą, vartotojai šiuo metu gali tikėtis vidutiniškai 150-200 Mbps spartos, o tam tikrose vietovėse ji gali siekti iki 1 Gbps.
Nuoseklumas įvairiomis sąlygomis
Greitis - tai ne tik maksimalus našumas, bet ir nuoseklumas. Vienas iš pagrindinių 5G privalumų - gebėjimas išlaikyti didelį greitį net ir tradiciškai sudėtingomis sąlygomis. Nesvarbu, ar esate pilnutėliame stadione, ar šurmuliuojančiame miesto centre, sparti 5G infrastruktūra ir dažnių spektras turėtų užtikrinti nuoseklesnį ir greitesnį ryšį.
Poveikis srautiniam siuntimui ir atsisiuntimui
Daugumai žmonių svarbiausia yra apčiuopiama nauda, pvz., atsisiuntimo laikas. 4G tinkle 1 GB filmo atsisiuntimas gali užtrukti 5-10 minučių, priklausomai nuo jūsų signalas ir tinklo perkrovos. Naudojant 5G, šį laiką galima sutrumpinti iki kelių sekundžių. Panašiai ir didelės raiškos srautinė transliacija, kuriai 4G tinkle dažnai reikia buferizavimo, 5G tinkle vyksta beveik akimirksniu. Todėl nebelieka mums gerai pažįstamų vėlavimo ar buferizacijos simbolių.
Mobiliųjų duomenų perdavimo greitis: daugiau nei tik atsisiuntimai
Svarbu pažymėti, kad 5G pranašumas neapsiriboja vien tik atsisiuntimo greičiu. Naudojant 5G taip pat gerokai padidėja duomenų išsiuntimo greitis, kuris labai svarbus tokiems veiksmams kaip tiesioginė transliacija, vaizdo skambučiai ar didelių failų įkėlimas į debesį. Jei 4G gali pasiūlyti 8-10 Mbps duomenų išsiuntimo greitį, tai 5G greitis dar labiau išauga ir vidutiniškai siekia apie 50 Mbps ar daugiau. Turinio kūrėjams, vlogeriams ar tiesiog paprastiems žmonėms, norintiems nusiųsti didelį vaizdo failą draugui, ši pažanga keičia žaidimo taisykles.
Mobiliojo interneto greitis: Patikimumas ir vėlavimas
Be greičio, labai svarbus ir mobiliojo interneto ryšio patikimumas. Šiuo atveju 5G taip pat išsiskiria. Turėdami pažangesnę infrastruktūrą, 5G tinklai vienu metu gali aptarnauti daugiau didelės paklausos programų. Tai reiškia, kad piko metu, kai visi bando prisijungti, jūsų 5G ryšys turėtų išlikti atsparus.
Kitas svarbus veiksnys yra uždelsimas, arba laikas, per kurį prietaisai bendrauja tarpusavyje internetu. Kaip minėta anksčiau, 5G ryšio vėlavimas yra mažesnis. Tai užtikrina, kad vėlavimas būtų minimalus - tai labai svarbu tokiai veiklai, kaip internetiniai žaidimai ar bendravimas realiuoju laiku. 5G gali pasigirti vos vienos milisekundės uždelsimu, palyginti su 30-50 milisekundžių 4G.
Platesnis 5G mobiliojo ryšio poveikis
"5G" atėjimas neapsiriboja vien tik greičio didinimu ir vėlavimo mažinimu mobiliojo ryšio naudotojams. Jis taip pat sukuria prielaidas pokyčiams daugelyje sektorių, kurie turės įtakos ekonomikai ir visuomenei apskritai.
- Revoliucinė sveikatos priežiūra: 5G galimybės sveikatos apsaugai gali būti labai naudingos. Su geresniu ryšiu ir mažesniu vėlavimu telemedicina tampa perspektyvesnė, todėl nuotolinės konsultacijos teikiamos be jokių trikdžių. Be to, 5G duomenų perdavimas realiuoju laiku gali pakeisti medicinines procedūras, pavyzdžiui, sudėtingas chirurgines procedūras naudojant robotines rankas.
- Automobilių pramonė: Autonominės transporto priemonės jau kurį laiką yra dėmesio centre, tačiau 5G turėtų tapti katalizatoriumi, kuris paskatins jų populiarumą. Šioms transporto priemonėms reikia nuolatinio didžiulio duomenų srauto navigacijai, saugumui ir ryšiui su kitomis transporto priemonėmis užtikrinti. 5G ne tik suteikia reikiamą pralaidumą, bet ir užtikrina itin patikimą, mažo vėlavimo ryšį - tai labai svarbu, kad būtų galima nedelsiant priimti sprendimus kelyje.
- Išmaniųjų miestų įgalinimas: Kadangi miestų teritorijos nuolat auga, miestų planuotojai ieško būdų, kaip miestus padaryti išmanesnius, efektyvesnius ir tvaresnius. 5G gali būti pagrindas, kuriuo realiuoju laiku galima sujungti milijonus prietaisų. Galimybės labai plačios - nuo išmaniųjų eismo sistemų, reguliuojančių greičio apribojimus ar šviesoforų darbo laiką pagal srautą, iki jutiklių, stebinčių oro kokybę ir teikiančių duomenis realiuoju laiku.
Nors tiek 4G, tiek 5G ryšys turi savo privalumų, esminiai jų skirtumai neapsiriboja vien tik greičiu. Naujoviška architektūra, patobulintas dažnių spektras ir naujos 5G funkcijos žymi permainingą mobiliųjų technologijų momentą. Toliau stebėdami 5G diegimą, galime būti tikri dėl vieno dalyko: keičiasi mūsų ryšio, bendravimo ir skaičiavimo būdai.