Greitis 5G technologija tapo karšta diskusijų tema, nes daugelis klausia, kaip greitai ši nauja tinklas gali būti. Šiame išsamiame tyrime aptarsime 5G teikiamą greitį ir paaiškinsime, ką jis reiškia jūsų kasdieniam ryšiui. Supratimas, koks iš tikrųjų yra 5G greitis, gali iš esmės pakeisti mūsų bendravimo su skaitmeniniu pasauliu būdą - nuo transliacijos iki naršymo, nuo internetinių žaidimų iki vaizdo skambučių. Taigi, pasinerkime į 5G sritį ir atskleiskime tiesą apie jos greičio galimybes.
5G technologijos supratimas
Kas yra 5G?
5G reiškia penktosios kartos mobiliojo ryšio tinklo technologiją. Tai yra 4G arba LTE, kuris šiuo metu naudojamas daugumoje šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ir belaidžių įrenginių. 5G yra sukurta taip, kad būtų greitesnė, patikimesnė ir efektyvesnė už savo pirmtakus. Ji veikia aukštesnio dažnio belaidžio spektro juostoje, todėl ja galima perduoti daugiau duomenų oro bangomis. Pagrindinė 5G idėja - ne tik pagreitinti interneto ryšį dabartinėms taikomosioms programoms, bet ir suteikti galimybę naudoti naujas taikomąsias programas, kurioms reikia greito ir nepertraukiamo duomenų perdavimo. pervedimas, pvz. papildyta realybė, išmaniuosius miestus ir tarpusavyje sujungtus daiktų interneto prietaisus (angl.IoT). Iš esmės 5G turėtų tapti ateities skaitmeninio kraštovaizdžio pagrindu, palaikančiu vis didėjantį įrenginių ir paslaugų tinklą.
Kaip veikia 5G?
5G tinklai veikia naudodami ląstelių aikštelių sistemą, kuri suskirsto teritoriją į sektorius ir radijo bangomis siunčia užkoduotus duomenis. Kiekviena ląstelės vieta turi būti prijungta prie tinklo magistralės laidinėmis arba belaidėmis magistralės jungtimis. 5G naudoja įvairius dažnius, daug dėmesio skiriant milimetrinėms bangoms, t. y. aukštesnių dažnių juostoms, kuriomis galima perduoti didelius duomenų kiekius nedideliais atstumais. Tam reikia didesnio prieigos taškų arba ląstelių vietų skaičiaus, palyginti su 4G.
Kad būtų galima valdyti šiuos aukštesnius dažnius ir išvengti paslaugų teikimo sutrikimų, "5G" naudoja pažangias technologijas, tokias kaip spindulių formavimas, kuris nukreipia tikslingą signalų srautą į naudotoją, ir masyvus MIMO (Multiple Input Multiple Output), kuris apima daugiau antenų, kad padidėtų pajėgumai ir sumažėtų trukdžiai. Šios technologijos veikia kartu, kad 5G tinklai galėtų patenkinti didžiulius šiuolaikinio pasaulio duomenų ir ryšio poreikius.
5G atsiradimas: laiko juosta
Evoliucija nuo 1G iki 5G
Kelias nuo 1G iki 5G - tai kelis dešimtmečius trunkanti technologinių inovacijų istorija. 1G pradėjo veikti devintajame dešimtmetyje ir užtikrino analoginį balso ryšį. Vėliau, dešimtajame dešimtmetyje, atsirado 2G, kuriame pradėtos teikti skaitmeninės balso paslaugos, tokios kaip SMS ir MMS. 2000-ųjų pradžioje atsirado 3G, kuri suteikė galimybę naudotis mobiliuoju internetu ir vaizdo skambučiais. 2000-ųjų pabaigoje atsirado 4G, arba LTE, kuris gerokai padidino interneto greitį ir suteikė galimybę transliuoti HD vaizdo įrašus bei žaisti internetinius žaidimus.
Dabar "5G" nustato naujus standartus. Jis remiasi 4G pagrindu, tačiau siūlo gerokai didesnį greitį, mažesnį vėlavimą ir didesnę talpą. Ši evoliucija reiškia perėjimą nuo dėmesio sutelkimo į balso ir teksto bendravimą prie pasaulio, kuriame sklandus vaizdo transliavimas, tiesioginis ryšys ir dalijimasis duomenimis realiuoju laiku yra normos. Kiekvienas kartų šuolis priartino mus prie labiau susietos visuomenės.
Pagrindiniai 5G kūrimo etapai
5G plėtra pasižymėjo keliais svarbiais etapais. 2008 m. NASA bendradarbiavo su korporacija "Machine-to-Machine Intelligence" (M2Mi), kad sukurtų 5G ryšio technologiją. Iki 2013 m, "Samsung" sukūrė pirmąjį 5G tinklą, nors iki jo komercinio gyvybingumo dar buvo likę daug metų. 2015 m. Tarptautinis Telekomunikacijų sąjunga (ITU) pateikė 5G viziją pagal IMT-2020 vėliavą, nustatydama pasaulinių standartų etapą.
Pirmieji komerciniai 5G tinklai pradėti diegti 2019 m., o pirmavo Pietų Korėja, Jungtinės Valstijos ir kai kurios Europos šalys. Šiuose pirmuosiuose diegimo etapuose daugiausia dėmesio buvo skiriama aukšto dažnio milimetrinėms bangoms, kad būtų užtikrintas didelės spartos internetas tankiose miestų teritorijose. Vėliau buvo pereita prie vidutinių ir žemų dažnių juostų dažnių, taip plečiant 5G pasiekiamumą ir aprėptį. Šiuo metu 5G plėtra tęsiasi, o patobulinimai žada paremti naujas paslaugas ir inovacijas įvairiuose sektoriuose.
Greičio atskleidimas: koks iš tikrųjų yra 5G greitis?
Teorinis ir teorinis santykis. Realus 5G greitis
Teoriškai 5G greitis gali viršyti 20 Gb/s, o tai yra didelis šuolis, palyginti su didžiausiu 4G greičiu, kuris yra apie 1 Gb/s. Tačiau realiame pasaulyje vartotojai dažnai patiria mažesnį greitį dėl įvairių veiksnių, įskaitant tinklo perkrovą, atstumą iki artimiausio mobiliojo ryšio bokšto ir įdiegtos 5G technologijos tipą.
Praktiškai vidutinė 5G ryšio sparta kai kuriose vietovėse gali būti artimesnė 50-150 Mb/s, o tai vis tiek yra gerokai daugiau nei 4G ryšio sparta. Tokios praktinės spartos pakanka daugumai didelės spartos veiklų, pavyzdžiui, 4K vaizdo įrašų transliavimui ir sudėtingiems internetiniams žaidimams. Svarbu pažymėti, kad 5G technologija vis dar tobulinama, o tobulėjant infrastruktūrai ir didėjant jos prieinamumui, tikimasi, kad atotrūkis tarp teorinės ir realios spartos mažės, todėl naudotojai galės išnaudoti visas 5G galimybes.
"5G" greičio palyginimas su 4G
Lyginant 5G ir 4G, akivaizdu, kad 5G yra sukurta taip, kad užtikrintų gerokai didesnį greitį. Nors 4G tinklų didžiausia sparta yra apie 1 Gb/s, tikimasi, kad 5G tinklai pasieks 20 ir daugiau kartų didesnę spartą. Realiame pasaulyje 4G naudotojai, priklausomai nuo tinklo sąlygų ir aprėpties, paprastai pasiekia nuo 10 iki 50 Mb/s greitį. Kita vertus, 5G vartotojai kai kuriais atvejais gali pasiekti nuo 50 Mbps iki daugiau kaip 1 Gbps greitį.
Dėl didesnio 5G ryšio greičio ne tik greičiau atsisiunčiama ir sklandžiau transliuojama informacija, bet ir mažėja užlaikymas, t. y. laikas, per kurį signalas keliauti iš šaltinio į paskirties vietą ir atgal. Toks uždelsimo sumažinimas labai svarbus programoms, kuriose būtina reaguoti realiuoju laiku, pavyzdžiui, nuotolinei chirurgijai, autonominėms transporto priemonėms ir konkurencingiems internetiniams žaidimams. Todėl, nors 5G greitis yra didelis šuolis į priekį, jo nauda yra kur kas didesnė nei tik spartesnis duomenų atsisiuntimas.
5G greičio poveikis įvairiems sektoriams
5G greičio privalumai telekomunikacijose
Telekomunikacijų sektoriui labai pravers 5G spartos didinimas. Vienas svarbiausių privalumų - galimybė vienu metu palaikyti didesnį prijungtų įrenginių skaičių, nepabloginant paslaugų kokybės. Tai ypač svarbu vis labiau plintant daiktų internetui, kai viskam, pradedant buitiniais prietaisais ir baigiant pramoninėmis mašinomis, reikalingas stabilus interneto ryšys.
Be to, mažas 5G vėlavimas keičia paslaugų, kurioms reikalingas ryšys realiuoju laiku, pavyzdžiui, vaizdo konferencijų ir VoIP, kokybę. Didesnis greitis taip pat padeda greičiau perduoti duomenis, o tai yra labai svarbu debesijos paslaugoms, leidžiančioms naudotojams sklandžiai naudotis dideliais failais ir programomis. Telekomunikacijų operatoriams 5G gali suteikti naujų pajamų šaltinių, nes jie gali pasiūlyti specializuotas paslaugas naujoms technologijoms, kurios priklauso nuo itin patikimo ir mažo vėlavimo ryšio. Apskritai 5G žada labiau susietą ir efektyvesnę telekomunikacijų ekosistemą.
5G greičio poveikis internetiniams žaidimams ir transliacijoms
Itin didelis 5G greitis daro esminį poveikį internetiniams žaidimams ir transliacijoms, nes naudotojams suteikia daug geresnę patirtį. Žaidėjams sumažėjęs vėlavimas reiškia, kad reakcija nuo mygtuko paspaudimo iki veiksmo ekrane vyksta beveik akimirksniu, o tai labai svarbu žaidžiant konkurencinius žaidimus. Be to, galima daug greičiau atsisiųsti ir atnaujinti dažnai kelių gigabaitų dydžio žaidimus, todėl gerokai sutrumpėja laukimo laikas.
Srautinio perdavimo atveju 5G leidžia nuosekliai ir patikimai žiūrėti didelės raiškos turinį be buferizacijos. Tai atveria galimybes žiūrėti tiesioginius renginius 4K, o galbūt ir 8K raiška, užtikrinant tokį detalumo ir įtraukiančio vaizdo lygį, kokio anksčiau nebuvo įmanoma pasiekti mobiliojo ryšio tinkluose. Be to, 5G palengvina debesijos žaidimų paslaugų, kai žaidimai transliuojami iš nuotolinių serverių, plėtrą, todėl aukštos klasės žaidimus galima žaisti įrenginiuose, kurie kitu atveju neturėtų pakankamai skaičiavimo galios paleisti tokius žaidimus vietoje.
5G ateitis: daugiau nei tik greitis
Kitos daug žadančios 5G funkcijos
5G technologija pasižymi ne tik dideliu greičiu, bet ir savybėmis, kuriomis bus paremta kita skaitmeninės transformacijos banga. Viena iš pagrindinių funkcijų - tinklo skaidymas, kuris leidžia telekomunikacijų operatoriams vienoje fizinėje infrastruktūroje sukurti kelis virtualius tinklus su skirtingais paslaugų lygiais. Tai labai svarbu nustatant prioritetus svarbiausiems ryšiams, pavyzdžiui, pagalbos tarnybų ar autonominių transporto priemonių duomenims.
Kita funkcija - patobulintas mobilusis plačiajuostis ryšys (eMBB), kuris užtikrina didelę duomenų perdavimo spartą, reikalingą VR ir AR programoms, ir suteikia naudotojams svaiginančią patirtį. 5G taip pat palaiko masinį mašinų tipo ryšį (mMTC), todėl daugybė daiktų interneto prietaisų gali veikti efektyviai, o tai labai svarbu išmaniųjų miestų iniciatyvoms ir pramonės automatizavimui.
Kitas perspektyvus aspektas - 5G tinklų energijos vartojimo efektyvumas, nes jie suprojektuoti taip, kad sunaudotų mažiau energijos ir prisidėtų prie tvarumo pastangų. Taigi, 5G tinklų galimybės toli gražu neapsiriboja vien greičiu, bet žada naujovių įvairiose technologijų ir visuomenės srityse.
Ko tikėtis iš naujos kartos ryšio
Žvelgiant į ateitį po 5G, naujos kartos ryšys dar labiau išplės skaitmeninių inovacijų ribas. Tikėkimės, kad interneto paslaugos bus visur ir sklandžiau integruotos į kasdienį gyvenimą, o itin patikimas mažo vėlavimo ryšys (URLLC) taps standartu. Tai padės užtikrinti svarbiausias taikomąsias programas, kuriose būtina nedelsiant reaguoti, pavyzdžiui, medicininėse procedūrose ar transporto saugos sistemose.
Tikėtina, kad 5G evoliucija lems išmaniųjų infrastruktūrų, galinčių spręsti sudėtingas užduotis, pavyzdžiui, eismo valdymą išmaniuosiuose miestuose arba išteklių paskirstymą išmaniuosiuose tinkluose, kūrimą realiuoju laiku. Be to, toliau plėsis daiktų interneto įrenginiai, kurie taps vis sudėtingesni ir galės savarankiškai atlikti sudėtingesnes užduotis.
Be to, yra galimybė sukurti 6G ryšį, kuris, nors dar tik konceptualus, gali būti dar spartesnis, mažesnio uždelsimo ir ryšio integravimo į įvairias naujas medžiagas ir aplinkas galimybė, todėl visas pasaulis taps susieta ekosistema.